Rankinio trenerės neabejoja Europos valstybių dominavimu Olimpinėse žaidynėse

2021-07-22 Atnaujinta: 2021-07-22
Kauno sporto mokykla „GAJA“

Rankinis Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse vyks keturioliktą kartą. „Yoyogi“ nacionaliniame stadione dėl šlovės kovos dvylika vyrų ir moterų komandų, bandydamos įgyvendinti savo svajonę – iškovoti olimpinį medalį. 

Olimpinis vyrų rankinio turnyras prasidės liepos 24 dieną atidarymo rungtynėmis tarp A grupės komandų – Norvegijos ir Brazilijos. Moterų turnyras prasidės diena vėliau, liepos 25 d., kur jėgas išmėgins 2019 metų pasaulio čempionės Nyderlandų rankininkės su 2016 metų olimpinių žaidynių šeimininke Brazilija.

Rankinio istorija

Rankinio sporto šaknys siekia XIX amžiaus pabaigos Daniją, Švediją ir Vokietiją. Lauke žaidžiamas rankinis pirmą kartą pasirodė 1936 metais Berlyno olimpinėse žaidynėse. Šiuolaikinė uždarų patalpų versija olimpinėse žaidynėse debiutavo tik 1972 metais Miunchene vyrų turnyre, kuriame iš pradžių dominavo buvusios Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos komandos.

Kadangi 1972 m. Miunchene vykusiose olimpinėse žaidynėse rankinis prisijungė prie modernios uždarų patalpų olimpinės programos, vienintelė ne Europos komanda, iškovojusi medalį vyrų varžybose, buvo Pietų Korėja, kuri 1988 m. Seulo žaidynėse pasidabino sidabru.

Pirmosios moterų varžybos vyko Monrealio žaidynėse 1976 metais. Nuo to laiko tiek vyrų, tiek moterų rankinis tapo olimpine sporto šaka, o Danija yra sėkmingiausia moterų olimpinė rankinio komanda istorijoje. Ši komanda tris kartus iš eilės yra žengusi čempionių podiumu 1996 metų Atlantos, 2000 metų Sidnėjaus ir 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse. Norvegijos moterų rankinio rinktinė tapo čempionėmis 2008 metų Pekino ir 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse.

,,Tokyo 2020“ olimpinių žaidynių perspektyva

Kauno sporto mokyklos „Gaja“ rankinio trenerės Aušros Žalienės teigimu, Prancūzija, Danija ir Norvegija yra vieni iš pretendentų laimėti medalius olimpinėse žaidynėse. „Apskritai Europos šalys sudarys 11 iš 18 valstybių, dalyvaujančių vyrų ir moterų varžybose, tad senojo žemyno šalių šansai parvežti iš Japonijos medalius yra itin dideli,“ – mano A. Žalienė.

„Nors kituose kontinentuose kylantis komandų sportinis meistriškumas gali leisti ne Europos valstybėms pasvajoti apie Europos dominavimo sumažinimą, vis dėlto tikimasi, kad tokios šalys kaip Norvegija, Prancūzija ir Rusija, kuri dėl dopingo apribojimų žais po neutralia vėliava, vis tiek dominuos ir išlaikys lyderiaujančias pozicijas,“ – kolegei antrina rankinio trenerė Vytautė Lodaitė.

Būtent Rusija Rio de Žaneire vykusioje Olimpiadoje 2016 metais iš moterų rankinio varžybų parsivežė auksą, aplenkdama Prancūziją ir Norvegiją. Tuo tarpu vyrų varžybose nugalėjo Danija, prancūzai iškovojo sidabrą, o Vokietija – bronzą.

Tarp kitų pretendentų parodyti aukštus rezultatus, žinoma, kaip ir moterų tarpe, yra Europos valstybės: be jau minėtų danų, prancūzų ir vokiečių galima išskirti Norvegiją, Portugaliją, Ispaniją ir Švediją. „Bet bus įdomu stebėti ir Afrikos čempionus – Egipto rankininkus, – kurie tikrai sieks vietos atkrintamųjų etapo varžybose,“ – mano mokyklos rankinio trenerė Viktorija Kijauskaitė. Per kvalifikaciją į Olimpinį turnyrą taip pat pateko ir vyrų komandos iš Argentinos, Bahreino bei Brazilijos.

Japonijoje vyksiančiame olimpiniame vyrų rankinio turnyre prancūzai vaikysis auksinės svajonės, kuri džiugino šalį 2008 metais Pekine ir 2012 metais Londone. Visgi Rio de Žaneire Prancūzijos komanda nepratęsė savo karaliavimo ir grįžo namo be trečio aukso iš eilės. „Šių metų prognozės prancūzams gana palankios – jie gali sugrįžti į ,,auksinių berniukų“ gretas,“ – teigia A. Žalienė.

Žaidėjai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

„Prancūzija viltis dės į universalų žaidimų kūrėją 37-erių Nikola Karabatic, kuris neseniai į aikštę sugrįžo po traumos,“ – teigia V. Kijauskaitė. „Kairysis pusiau kraštas Mikkelas Hansenas yra viena ryškiausių Danijos rinktinės žvaigždžių, todėl ant jo pečių krenta didelė atsakomybė ir toliau ginti olimpinių žaidynių čempionų titulą.“

Tuo tarpu moterų tarpe trenerė V. Lodaitė išskiria norvegę Norą Mork, kuri buvo rezultatyviausia 2016 metų olimpinėse žaidynėse: „Vėliau N. Mork turėjo problemų su traumomis, tačiau išsigydžiusi jas grįžo į rikiuotę ir 2020 metų Europos čempionate tapo rezultatyviausia (52 įvarčiai čempionate) žaidėja. Tačiau Europos čempionato MVP buvo pripažinta Prancūzijos atstovė Estelle Nze Minko, todėl bus įdomu stebėti net ir šių abiejų rankininkių tarpusavio dvikovą statistinėse grafose,“ – mano V. Lodaitė. 

Lietuva Olimpinėse žaidynėse

Nors Lietuvos rankinio rinktinių neišvysime šių metų olimpiadoje, tačiau yra kuo pasidžiaugti: 1976 metais Monrealyje Sovietų Sąjungos rankinio komandoje žaidusi Aldona Česaitytė-Nenėnienė grįžo su olimpiniu aukso medaliu, o po ketverių metų Maskvoje aukso medaliais kartu su A. Česaityte-Nenėniene pasidabino ir Sigita Mažeikaitė-Strečen.

Sėkmingai Olimpiadoje pasirodė ir vienintelis Lietuvos čempionas rankininkas vyras Voldemaras Novickis: 1980 metais Maskvoje likęs per plauką nuo aukščiausios pakylos ir pasidabinęs sidabro medaliu, po aštuonerių metų Seule galiausiai tapo Olimpiniu čempionu ir iškovojo aukso medalį.

Šis tekstas – straipsnių ciklo „#ruošiantisOlimpiadai“ dalis

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Asmens duomenų apsauga
Sutinku     × Uždaryti

Skip to content