Dziudo trenerė L. Dudėnienė apie japonų pasirodymą Olimpiadoje: „Tikėtina, kad namų sienos jiems dar labiau padės ir jie susirinks nemažą skaičių medalių“

2021-07-20 Atnaujinta: 2021-07-20
Kauno sporto mokykla „GAJA“

Dziudo sportas į Olimpinių žaidynių programą pirmą kartą įtrauktas 1964 metais – tada, kaip ir šiemet, Olimpiada vyko Japonijoje. Tiesa, kovojo tik vyrai, ir visi dalyviai kovojo vienoje svorio kategorijoje.

Nors šiemet olimpinis dziudo turnyras i vėl vyks toje pačioje salėje, kaip ir 1964 metais – Nippon Budokan Arenoje, – šįsyk sportininkai varžysis 14-oje svorio kategorijų – po 7 tarp vyrų (iki 60kg, iki 66kg, iki 73kg, iki 81kg, iki 90kg, iki 100kg ir virš 100kg) ir tarp moterų (iki 48kg, iki 52kg, iki 57kg, iki 63kg, iki 70kg, iki 78kg ir virš 78 kg).

Nesvarbu kiek sportininkų iš šalies patenka pagal reitingą – svorio kategorijoje gali dalyvauti tik po vieną sportininką iš tos pačios šalies. Naujiena šiemet vyksiančiose žaidynėse – pirmą kartą vyks mišrių komandų varžybos (trys moterys ir trys vyrai). Komandą gali sudaryti tik tie sportininkai, kurie turi galimybę dalyvauti asmeninėse varžybose, tad tokių komandų bus tik dvylika.

Dziudo varžybų dalyvių sąrašai jau patvirtinti: Japonijoje dalyvaus 393 sportininkai iš 129 valstybių – 193 moterys ir 200 vyrų. Daugiau nei pusšimtis sportininkų gavo kelialapius ne tiesiogiai, o dėka vadinamų „kontinentinių kvotų“ – pasibaigus olimpinei atrankai ir suskaičiavus reitingo taškus, kiekvienas kontinentas gavo iš anksto nustatytą skaičių papildomų vietų. Europos žemynas čia lyderis: mūsų kontinentui skiriama 25 papildomi kelialapiai – 13 vyrams ir 12 moterims.

Šiemet pirmą kartą pagal Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) reitingą buvo išdalinta po lygiai (po 18 kiekvienos svorio kategorijos) kelialapių vyrams ir moterims, nors dar paskutinėse Rio de Žanere vykusiose olimpinėse žaidynėse 22 kelialapius iš kiekvienos svorio kategorijos gavo vyrai ir tik po 14 – moterys. Svarbu paminėti, kad moterų dziudo varžybos į Olimpinių žaidynių programą apskritai įtrauktos tik nuo 1992 metų.

Tarp lietuvių dziudo kovotojų Olimpiadoje – sporto mokyklos „Gaja“ dominavimas

Lietuvos olimpinėje komandoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo visada būdavo bent po vieną dziudo sportininką, o Londono Olimpiadoje  pirmą kartą dalyvavo net du atletai. Galime pasidžiaugti, kad iš viso nuo 1992 metų visose Olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvavo 7 sportininkai, iš kurių – net 5 yra Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtiniai: tai Atlantoje startavęs Algimantas Merkevičius, po du kartus į žaidynes vykę Marius Paškevičius ir Albertas Techovas, taip pat Karolis Bauža. Toks sėkmingas „Gajos“ sportininkų pasirodymas – trenerio Petro Vinciūno nuopelnas.

Vis dėlto 2012 metais Londone buvo paskutinės Olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo vyrai iš Lietuvos. 2016 metais į Rio išvyko sunkiasvorė Santa Pakenytė, o šiemet toje pačioje svorio kategorijoje dalyvaus Europos kontinento kelialapį gavusi kaunietė Sandra Jablonskytė (jos svorio kategorijos kovos prasidės liepos 30 dieną 5 valandą ryto Lietuvos laiku).

Lietuvai atstovausianti sunkiasvorė S. Jablonskytė tik liepos 23 dieną sužinos, su kuria priešininke (iš varžybose dalyvausiančių 27 atlečių) teks susitikti pirmoje kovoje. Tą dieną vyks burtų ceremonija ir, pasak Kauno sporto mokyklos „Gaja“ dziudo trenerės Lolitos Dudėnienės, nuo to priklauso nemaža dalis sėkmės. „Stipriausios aštuonios kiekvienos svorio kategorijos sportininkės „išmėtomos“ į skirtingus pogrupius, tad jei nepaklius pirmai kovai kažkuri iš tokių reitinguotų sportininkių Sandrai pirmajam susitikimui – jau būtų gera pradžia!“

„Nors S. Jablonskytė į žaidynes pakliuvo su papildoma kontinentine kvota, tačiau sunkiausioje svorio kategorijoje yra dar šešios sportininkės, kurios reitinge yra žemiau nei Sandra,“ – pasakoja L. Dudėnienė. „Kai kurios Afrikos atstovės yra daugiau nei per 100 vietų nutolusios nuo Sandros ir, žinoma, prieš tokias priešininkes mūsiškė galėtų laimėti be vargo.“

Pasak trenerės, šios svorio kategorijos lyderė yra kubietė Idalys Ortiz (31 m.), tačiau dėl medalių tikrai kovos japonė Akira Sone (21 m.), brazilė Maria S.Altheman (32 m.), Azerbaidžianui atstovaujanti ukrainietė Iryna Kindzerska (30 m.) ir labai sparčiai laimėjimus kolekcionuojanti 21-ių metų prancūzė Romane Dicko.

Dziudo lyderiai pasaulyje – japonai

Dziudo varžybų taisyklės nėra sudėtingos: varžybų metu dziudo kova vyksta ant tatamio tarp dviejų sportininkų, vilkinčių dziudogi (baltos arba mėlynos spalvos dziudo varžybinę aprangą, kurią daugelis vadina kimono, bet tai nėra ta tradicinė japoniškoji kimono, todėl teisingai reiktų vadinti dziudoga).

Kovos metu priešininkai stengiasi vienas kitą pargriauti, numesti ant tatamio. Norint pelnyti įvertinimą kova gali vykti tiek stovint, tiek ją pratęsiant parteryje (gulint, klūpint, sėdint), kur galima atlikti alkūnės sąnario laužimo veiksmus, smaugimo technikos ar išlaikymo technikos (osaekomi waza) veiksmus. Laužimo ir smaugimo veiksmai atliekami ne su tikslu traumuoti priešininką, jie atliekami iki kol priešininkas pasiduoda. Teisėjų įvertintą technikos veiksmą – pilną pergalę „Ippon“, pusę pergalės „Wazaari“, – teisėjai skiria už greitai, techniškai atliekamus veiksmus, kai priešininkas krenta ant nugaros ar šono arba įvertinant parteryje atliekamus technikos veiksmus.

„Dziudo yra dinaminė sporto šaka, čia tikrai daug veiksmo ir supaprastintos taisyklės leidžia greitai susigaudyti žiūrovams, kas vyksta ant tatamio,“ – patikina trenerė L. Dudėnienė. „Kovos tiek vyrų, tiek ir moterų dziudo varžybose trunka po 4 minutes, tačiau atlikus technikos veiksmą (stovint ar parteryje), kurį teisėjas įvertina „Ippon“, kova baigiasi anksčiau laiko. Jei pasibaigus 4 minutėms varžybų švieslentėje rezultatas lygus – nėra įvertinimų arba yra po lygiai įvertintų technikos veiksmų, – kova pratęsiama iki „auksinio taško“ – tai reiškia, kad kova vyksta tol, kol kažkuris iš dviejų sportininkų pelno įvertinimą (ar gauna tris įspėjimus, kurie gali būti skiriami už daug varžybų taisyklėse numatytų pažeidimų: išėjimas už tatamio ribų, pasyvumas, neteisingas ar neleistinas paėmimas ir kt.).“

L. Dudėnienė pripažįsta, kad dziudo lyderiai pasaulyje yra japonai. „Tikėtina, kad namų sienos jiems dar labiau padės ir jie susirinks nemažą skaičių medalių. Europiečių tarpe stipriausias ir didžiausias komandas atstovaus Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Rusijos Olimpinio Komiteto ir Izraelio sportininkai, bet atskirai reiktų paminėti jaunos valstybės – Kosovo komandos – fenomeną, kuri pirmą kartą dalyvavo Rio Olimpiadoje 2016 metais ir šios šalies rinktinėje buvusi viena dziudo sportininkė pelnė pirmą aukso medalį savo šaliai – Majlinda Kelmendi tapo olimpine čempione dziudo varžybose.“

Šiemet Kosovo komandoje bus jau 5 sportininkai, kurie per paskutinius metus laimėjo ne vieną Europos ir Pasaulio čempionatų medalį.

Šis tekstas – straipsnių ciklo „#ruošiantisOlimpiadai“ dalis

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Asmens duomenų apsauga
Sutinku     × Uždaryti

Skip to content