I. Navickienė apie Olimpinį stalo teniso turnyrą: „Stebintys žaidimą žiūrovai nei sekundei negali nukreipti savo žvilgsnio“

Stalo tenisas nuo XIX amžiaus pabaigos nuėjo ilgą kelią – tai buvo laisvalaikio formos žaidimas po vakarienės, kuriuo užsiimdavo aukštesnės klasės anglų šeimos. Iš pradžių ši sporto šaka buvo vadinta „ping-pong“ dėl garso, kurį kamuoliukas sukelia atsimušdamas į stalą.

Vis dėlto daugiau nei po šimtmečio, kai mažąją raketę pamilo didžiųjų valstybių – Kinijos ir Indijos – žmonės, milijardų pradėtas žaisti stalo tenisas tapo plačiausiai kultivuojamas sportinis žaidimas pasaulyje, o olimpinio lygio varžybos iki šiol yra kvapą gniaužiantis reginys.

Stalo tenisas olimpinėse žaidynėse debiutavo 1988 metais Seule vykusiose vyrų ir moterų vienetų bei dvejetų varžybose. Nuo 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių vyko vyrų ir moterų vienetų bei komandinių rungčių varžybos, o Japonijoje šiemet vyks dar ir mišraus dvejeto rungtis. Varžybos vyksta olimpine sistema, kai žaidėjas ar komanda iškrenta iš kovos po pirmojo pralaimėjimo.

Toliau straipsnyje – Kauno sporto mokyklos „Gaja“ direktoriaus pavaduotojos ugdymui Ingos Navickienės mintys apie stalo tenisą, Kiniją, Lietuvą ir kitus įdomius faktus. Ilgametė mokyklos darbuotoja taip pat ne pirmą kadenciją eina ir Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentės pareigas, atstovauja sporto bendruomenei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomajame komitete, tad ji puikiai žino tiek Lietuvos, tiek pasaulio stalo teniso istoriją, aktualijas ir tendencijas.

Kinijos Liaudies Respublikos dominavimas olimpinėse žaidynėse

Vidurio Europos šalys, tokios kaip Vengrija, Čekija, Austrija ir Vokietija, dominavo iki XX amžiaus vidurio. Tačiau nuo tada, kai stalo tenisas prisijungė prie olimpinės programos, Kinija laimėjo net 28 iš 32 turimų aukso medalių.

Vienintelis Europos olimpinis aukso medalininkas iki šiol buvo legendinis švedų žaidėjas Jan-Ove Waldneris, pravardžiuojamas „stalo teniso „Mocartu“. Jis 1992 m. Barselonos žaidynėse laimėjo vyrų vienetus.

Kinas Ma Longas prie savo ketverių metų anksčiau Londone įgyto komandos titulo pridėjo vyrų vienetų ir komandinį auksą „Rio 2016“ žaidynėse. Moterų varžybose tą patį žygdarbį pasiekė Ding Ning, todėl tikimasi, kad Kinijos žaidėjai vėl dominuos ir šiemet vyksiančiose olimpinėse žaidynėse, tačiau japonų viltys taip pat yra didelės: Jun Mizutani paskutinėje Olimpiadoje vyrų vienetų varžybose laimėjo bronzą, o šalies sportininkai komandinėje rungtyje pelnė vyrų sidabro ir moterų bronzos medalius.

Stalo teniso varžybos – nepakartojamas renginys žiūrovams

Stalo tenisininkams reikia žaibiškų reakcijų, neįtikėtino judrumo ir aukšto pasirengimo. Mažas stalo teniso stalo dydis lemia intensyvų ir dinamišką žaidimo pobūdį – atmušti kamuoliukai skrieja didesniu nei 100km/h greičiu, o žaidėjai nuolat pereina nuo gynybos prie greitų atakų. Norėdami pasinaudoti savo skirtingomis fizinėmis ir techninėmis galiomis, kai kurie žaidėjai stengiasi išlikti arti stalo, o kiti žaidžia atsitraukę į tolimesnę poziciją.

Kiekvienas žaidėjas turi ne tik savo unikalią žaidimo sistemą: sportininkai taip pat naudoja įvairius padavimus su skirtingu sukimo laipsniu ir daugybe skirtingų priėmimo būdų. Šie metodai nuolat tobulėja. Stebintys žaidimą žiūrovai nei sekundei negali nukreipti savo žvilgsnio, nes kiekvieną akimirką žaidėjas stengiasi pritaikyti savo žaidimo stilių varžovui, nes tik taip įmanoma pasiekti pergalę. Tad kiekvienas neįtikėtinu greičiu vykstantis susitikimas gali tapti rungtynių drama, todėl negalima praleisti nei akimirkos.

Lietuvos stalo tenisininkai olimpinėse žaidynėse

Mūsų mokyklos trenerės Romualdos Garkauskienės auklėtinė, tituluočiausia Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė dalyvavo net trijose Olimpinėse Žaidynėse. Pirmos buvo vienetų varžybos Atlantoje, į kurias tarptautinė stalo teniso federacija skyrė jaunai gabiai sportininkei rezervinę vietą. Debiutas buvo sėkmingas – užimta 17-32 vieta.

2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo dvi lietuvės – Rūta Paškauskienė ir Jolanta Prūsienė. Sportininkės dvejetų rungtyje užėmė 9-16 vietą, o 2008 m. Pekino vasaros olimpinėse varžybose R. Paškauskienė pasiekė antrąjį raundą Moterų stalo teniso vienetų rungtyje.

Šiais metais atrankos varžybose į Tokijo olimpines žaidynes dalyvavo dvi sportininkės – Rūta Paškauskienė ir Kornelija Riliškytė. Nei Europos, nei pasaulio kvalifikacinėse varžybose sportininkėms nepavyko iškovoti vietos į olimpines žaidynes.

Įdomūs faktai

Dėl Kinijos Liaudies Respublikos dominavimo sporte, 2012 m. buvo pakeistos taisyklės: olimpinėse žaidynėse buvo leista žaisti tik 2 dalyviams iš vienos šalies. Taigi, jau bus nebeįmanoma, kad visų spalvų medaliai vienoje rungtyje keliautų į tą pačią šalį.

Kaip naujovė, be individualių ir komandinių varžybų moterims ir vyrams, Japonijoje pirmą kartą vyks mišrių dvejetų rungtis.

Į Tokijo Olimpines žaidynes pateko jauniausia stalo tenisininkė olimpinių žaidynių istorijoje. Tai – dvylikametė Henda Zaza, praėjusiais metais tapusi nugalėtoja Vakarų Azijos olimpiniame kvalifikaciniame turnyre Jordanijoje.

–

Šis tekstas – straipsnių ciklo „#ruošiantisOlimpiadai“ dalis