Dr. V. Bružas – apie Olimpinį boksą, pasiekimus ir kodėl šiemet Japonijoje neturėsime boksininkų

Boksas – viena seniausių sporto šakų, kurios ištakos siejamos su kumštynėmis. Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad kumštynės atsirado dar gerokai prieš olimpines žaidynes Senovės Graikijoje. Kasinėjant archeologams, Egipte ir Bagdado apylinkėse aptikta apie 5000 metų senumo šukių su kumštynių kovų atvaizdais. Piešiniai rasti Alžyro pietuose patvirtina, kad kumštynės egzistavo ir Afrikoje. Yra manoma, kad kumštynės iš Egipto per Kretą pasiekė Graikiją.

Senovės Graikijoje kumštynės buvo labai populiarios. Tai patvirtina faktas, kad nuo 23-iosios Olimpiados (688 m. prieš mūsų erą) jos buvo įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, o Homero „Iliadoje“ randami užrašai, kurie liudija, kad kumštynės Senovės Graikijoje buvo net visuomenės fizinio auklėjimo dalis.

Tokie senovės išminčiai filosofai kaip Aristotelis, Sokratas, Platonas rašė, kad kumštynės yra estetiškai gražios ir patrauklios. Olimpiadų dėka kumštynės paplito ne tik Graikijoje, bet ir Romos imperijoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse. Vėliau, keičiantis taisyklėms, nuo 1872 m. buvo privaloma boksuotis su pirštinėmis, nuo tada ir skaitoma šiuolaikinio bokso pradžia.

Pasak Kauno sporto mokyklos „Gaja“ didelio meistriškumo sportininkų trenerio, Lietuvos sporto universiteto prorektoriaus ir Senato pirmininko dr. Vido Bružo, boksininkų veikla pasižymi dideliu dinamiškumu, intensyvumu, judesių ir judėjimo veiksmų įvairove, didele psichine įtampa.

„Boksininkas turi būti greitas, ištvermingas, fiziškai stiprus, lankstus, koordinuotas, drąsus ir t.t.  Kitaip tariant, boksininkas turi turėti ir lavinti labai daug psichinių savybių ir fizinių ypatybių,“ – įsitikinęs V. Bružas. „Ne be reikalo boksas yra pripažintas pačiu sunkiausiu ir sudėtingiausiu sportu Pasaulyje, taip pat boksas yra viena žiūrimiausių sporto šakų Olimpinėse žaidynėse.“

V. Bružo teigimu, siekiantiems sulieknėti, gražiai atrodyti, boksas – efektyviausiai kalorijas deginanti veikla. „Per vieną valandą bokso ringe galima sudeginti 800 kalorijų ir daugiau priklausomai nuo intensyvumo, tad boksininkas per treniruotę gali numesti 2-3 kg. savo kūno svorio,“ – skaičiuoja treneris.

Stepono Dariaus į Lietuvą tarpukariu atvežta bokso sporto šaka mūsų šalyje jau mena šimtmetį. 1904 metais Sent Luiso olimpiadoje pirmą kartą pasirodęs kontaktinis sportas iš olimpinių žaidynių programos išstumtas nebuvo nė sykio.

Bene geriausią pasirodymą tarp lietuvių olimpinių žaidynių istorijoje dar 1968 metais Meksike vykusiose olimpinėse žaidynėse pademonstravo Danas Pozniakas, iškovojęs aukso medalį. Tiesa, auksu jis papildė ne Lietuvos, o Sovietų Sąjungos rinktinės kraitį.

Atstovaudami Sovietų Sąjungai lietuviai yra iškovoję dar tris medalius: Jonas Čepulis tais pačiais 1968 metais laimėjo sidabro medalį, o 1956 metais iš Melburno olimpinių žaidynių sugrįžę Romualdas Murauskas ir Ričardas Tamulis parsivežė bronzos medalius.

Nuo 1992-ųjų metų olimpinių žaidynių Barselonoje, į kurias lietuviai pirmą kartą išvyko kaip Nepriklausomos valstybės sportininkai, Lietuvos delegacijos sąrašuose visada galima buvo rasti boksininkų.

Iki šiol geriausią pasirodymą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje olimpinėse žaidynėse 2012 metais Londone pademonstravo Evaldas Petrauskas: tąkart boksininkas svorio kategorijoje iki 60 kg laimėjo bronzos medalį.

Paskutinį kartą olimpinėse žaidynėse 2016 metais pasirodė du Lietuvos atstovai – jau minėtas E. Petrauskas ir olimpinį krikštą patyręs Eimantas Stanionis. Pastarasis po prieštaringo teisėjų sprendimo pralaimėjo aštuntfinalio kovą ir liko devintoje vietoje, o E. Petrauskas olimpinę karjerą užbaigė 17-oje pozicijoje.

Vis dėlto šiųmetinės Tokijo olimpinės žaidynės taps pirmosiomis nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kai boksininkų pavardžių šalies olimpiečių sąraše nebus. Pasak V. Bružo, kuris vadovauja ir Lietuvos bokso nacionalinei rinktinei, to priežastis – pasikeitusi boksininkų atrankos į olimpines žaidynes sistema. „Iki pasaulį sustingdžiusios koronaviruso pandemijos bokso sporto šakos atrankinės varžybos į olimpiadą vykdavo dviem etapais – pasauliniuose ir kontinentiniuose atrankos turnyruose.

Po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) suspendavo Tarptautinę bokso federaciją (TBF) ir nebeleido jai organizuoti atrankos į Tokijo olimpines žaidynes. Savo ruožtu TOK atrankos sistemos organizavimui sukūrė naują darbo grupę, pavadintą „Boxing task force“ vardu.

2021-ųjų vasarį nacionalinės bokso federacijos sulaukė „Boxing task force“ laiško, kad vietoje pasaulinio atrankos turnyro, kuris buvo atidėtas dėl COVID-19 grėsmės, sportininkai į Tokijo olimpines žaidynes atsirinks pagal naujai sukurtą rango sistemą, kurioje taškus galima buvo kaupti tik dalyvaujant suspenduotos TBF organizuojamose varžybose,“ – situaciją paaiškino treneris.

V. Bružo vertinimu, tragikomiškiausia tai, kad „Boxing task force“ paskelbus informaciją dėl naujos patekimo į Olimpiadą sistemos, surinkti rango taškų TBF organizuojamose varžybose tuo metu jau nebuvo įmanoma, nes varžybos jau buvo įvykusios.

„Tai į „nokdauną“ pasiuntė Lietuvos bokso federaciją ir jos sportininkus. Netikėta žinia ypač palietė Jungtinėse Amerikos Valstijose profesionalaus boksininko duoną kremtantį Eimantą Stanionį, laikytą vienu iš realiausių kandidatų nuskinti olimpinį medalį,“ – su nusivilimu teigia V. Bružas.

Visgi nors Lietuvos boksininkų Tokijo olimpinėse žaidynėse nebus, V. Bružas neabejoja, kad tikrai Olimpinėse žaidynėse galėsime pamatyti daug intriguojančių ir įdomių kovų. „Daugumos šalių vyriausybės, sporto organizacijos skiria didžiules lėšas šios sporto šakos vystymui ir populiarinimui, kuriamos bokso akademijos, centrai, rengimo programos paremtos mokslu ir testavimais, kuriamos atrankos ir meistriškumo tobulinimo sistemos todėl laukia labai įdomios varžybos.“

„Šiuo metu bokso madas pasaulyje demonstruoja Uzbekijos, Kubos, Kazachstano boksininkai, kitų šalių bokso lygis irgi yra labai pakilęs, kiekviena šalis turi puikių sportininkų, tad ir prognozuoti nugalėtojus bus labai sunku,“ – mano treneris.

–

Šis tekstas – straipsnių ciklo „#ruošiantisOlimpiadai“ dalis