Pirmas žingsnis pasaulio elite: Miglė Griškonytė apie pasaulinio lygio iššūkius ir pamokas, motyvuojančias judėti pirmyn

2025 metų populiariausia sporto mokyklos sportininke išrinkta boksininkė Miglė Griškonytė žengė svarbų žingsnį savo karjeroje – išbandė jėgas viename stipriausių tarptautinių turnyrų „World Boxing Futures Cup 2026“ Tailande. Pirmasis startas pasaulinio lygio varžybose jaunajai sportininkei tapo ne tik rimtu iššūkiu, bet ir vertinga patirtimi, leidusia iš arti pamatyti aukščiausią bokso lygį, skirtingas sporto kultūras bei suprasti, kur slypi kelias į dar didesnius tikslus. Apie įspūdžius Tailande, kovą ringe ir pamokas ateičiai dalinasi Miglė Griškonytė

– Migle, papasakok, kaip sekėsi prisitaikyti būnant Tailande. Kaip praėjo kelionė? Ar nebuvo trikdžių, trukdžiusių susikaupti ir pasirodyti kuo geriau?

   Kelionė buvo tikrai varginanti, nes pirmą kartą buvau kito žemyno varžybose. Viskas labai skyrėsi nuo Europos, skirtumai jautėsi tiek aplinkoje, tiek sporto kultūroje. Labai išsiskyrė kitų šalių pasiruošimas. Pavyzdžiui, amerikiečiai dirbo tarsi kariuomenėje, viskas pas juos buvo itin struktūruota, artimųjų rytų šalys priešingai, buvo labai atsipūtusios. Kai kurios šalys, net atsivežė savo specialistus: masažuotojus ar kineziterapeutus.

     Į Tailandą išvykau gan pervargusi, jautėsi perdegimas. Nespėjau pilnai atsistatyti ir pailsėti po Europos čempionato. Taip pat Tailande kovojau jaunimo kategorijoje, o prieš tai Europoje buvau jaunių grupėje, todėl dar neturėjau progos pilnai apsiprasti.

– Kuo Tailando bokso atmosfera skyrėsi nuo Lietuvos?

     Pirmą kartą dalyvavau tokio pasaulinio lygio varžybose, todėl skirtumas buvo labai aiškus. Skyrėsi mastas ir lygis, susirinko sportininkai iš viso pasaulio su skirtingomis technikomis. Varžybų organizavimas buvo žymiai aukštesnio lygio, viskas atrodė profesionaliau ir įspūdingiau. Ten iš tikrųjų atsiskleidė sporto grožis, kurį sunku palyginti su Europa.

-Kokia mintis pirmiausia šovė į galvą nulipus nuo ringo?

     Aš nepralaimėjau tos kovos. Manau tikrai kovojau techniškiau, negu priešininkė. Ji labiau ėjo į priekį ir darė laukinius smūgius, o ne kovojo techniškai. Buvo apmaudu žiūrėti jos tolimesnes kovas. Prieš mane ji atrodė pasimetusi, jokios technikos nerodė, o vėliau jau kovojo techniškai. Nors ir pralaimėjau, nuo ringo nulipau su šypsena. Esu dėkinga, kad turėjau galimybę sudalyvauti tokio lygio varžybose.

–Ar šis pralaimėjimas kažką pakeitė tavo tiksluose?

     Šis pralaimėjimas nieko nelemia. Tai buvo puiki patirtis, kuri suteikė galimybę pasitaisyti klaidas ir judėti toliau. Manau svarbiausia yra mėgautis tuo ką darai, išlaikyti motyvaciją, todėl linkėčiau visiems kažką darant mėgautis procesu, nes tai slaptas ingredientas į sėkmę.

–Ar turi kokį ritualą ar įprotį, be kurio neliptum į ringą?

     Prieš kovą pasimeldžiu ir visada suvalgau „Snickers“, dažniausiai klausau muzikos, lengvai pajudu ir žengiu į ringą atsipalaidavusi.

–Ką tokie turnyrai suteikia, ko negali gauti Lietuvoje ar Europoje?

     Tokio lygio turnyrai labai aiškiai parodo tavo trūkumus. Šis turnyras padėjo susidaryti tolimesnį planą ir suprasti, kokias klaidas reikia ištaisyti.

     Taip pat atsiranda galimybė pasisemti patirties iš kitų šalių sportininkų. Turnyre dalyvavo sportininkai iš beveik 85 pasaulio šalių. Po varžybų sparinguojamės, treneriai filmuoja, po to viską peržiūrime, analizuojame, pasižiūrime, kaip sekasi judėti.