Erika Župerkaitė: „Tiesiog labai noriu padirbėti su jaunimu!“

2023-04-26 Atnaujinta: 2023-04-26
Kauno sporto mokykla „GAJA“

Iš Dotnuvos kilusi naujoji dviračių sporto trenerė (instruktorė) Erika pradeda darbus mūsų mokykloje. Šia proga pasikalbinome jaunąją specialistę apie jos kelią į šią sporto šaką, komiškas problemas, su kuriomis susiduria dviratininkai bei žmogiškąją trenerio pusę, kuri yra labai svarbi padedant atletui siekti sporto aukštumų.

Augai mažame miestelyje, kuriame vaikai tikriausiai neturi daug galimybių rinktis, kokį būrelį lankyti. Kaip tau pavyko atrasti dviračių sportą?

Mūsų mokyklėlėje vaikystėje tikrai nebuvo daug būrelių, iš kurių galėjau rinktis. Turėjome tokį trenerį D. Jodenį, kuris aktyviai vystė futbolo būrelius, tai teko išbandyti ir šią sporto šaką. Taip pat esu trumpą laiką lankiusi lengvąją atletiką. Tačiau vieną dieną į mokyklą, lyg iš giedro dangaus, atėjo trenerė Eglė Zablockytė. Puikiai atsimenu, kai ji sportuojančioms mergaitėms pasakė, kad į vasaros stovyklą paims dvi geriausiai varžybose pasirodžiusias merginas, o man bei mano draugei iš Dotnuvos ir pasisekė pasirodyti geriausiai. Taip ir užsikabinau. 

Nuo kelių metų pati pradėjai mintį dviratį treniruotėse ir kaip manai, ar tai optimalus amžius pradėti treniruotis šį sportą?

Dviratį minti pradėjau 13-os metų ir manau, kad šiam sportui tai yra praktiškai tobulas amžius. Kiti vaikai, anksčiau pradėję minti dviračius, neretai laimi daug turnyrų, jiems pasidaro nebeįdomu, nes apie save pradeda per gerai manyti, o tai sustabdo vaiko progresą. Nuo 15-os metų pradėjau gyventi Panevėžyje atskirai nuo tėvų, bet dėl to visiškai nesigailiu, nes dviračių sporto dėka teko apkeliauti ne tik tolimiausius kraštus Europoje, bet ir Pietų Amerikoje (Kolumbijoje). Šio sporto dėka susipažinau su daug nuostabių žmonių visame pasaulyje.

Esi tapusi Lietuvos jaunučių čempione, Europos jaunių čempionate taip pat puikiai pasirodei ir iškovojai 7 vietą. Kas mažoje dviračių sporto bendruomenėje tave labiausiai įkvėpė nepasiduoti bei siekti tikslų?

Kuomet mokiausi sporto gimnazijoje Panevėžyje, kaimynystėje gyveno kita labai stipri Lietuvos dviratininkė Akvilė Gedraitytė, su kuria dažnai tekdavo atvirai pasikalbėti ir vieną kitą stipriai palaikėme. Išskirčiau ir Simonos Krupeckaitės vyrą D. Leopoldą bei savo pirmąją trenerę, be kurių pagalbos tikrai nebūčiau tiek pasiekusi.

Dviračių sportas iš pirmo žvilgsnio atrodo itin dažnai praktikoje naudojamas sportas, pavyzdžiui, kaip koks plaukimas, kuomet vasaromis tikriausiai tenka užsiimti šia veikla ir mėgėjiškai su draugais. Kaip pavyksta persijungti iš sportininkės į mėgėjos vaidmenį?

Daugeliu atvejų pavyksta, bet tikrai ne visada. Praeitą savaitgalį mynėme dviračiais su vienu lėtesniu draugu, tai galvoje dažnai sukosi mintys apie vidutinį greitį, tačiau tada sugebėjau atsipalaiduoti ir suprasti, kad ne visi galime tokiu tempu važiuoti. Kelionėse su šeima irgi esu pastebėjusi, kad man ilgesnės distancijos neatrodo taip baisiai kaip mano mamai. Tai faktas, kad kartais tenka prisitaikyti.

Dviračių sporte yra gausybė įvairaus tipo lenktynių, tokių kaip, pavyzdžiui, treko persekiojimo lenktynės, kalnų dviračiai, ilgo nuotolio lenktynės ar net BMX varžybos. Kuris tipas Tau patinka labiausiai?

Man labiausiai patiko treko lenktynės, nes sekdavosi geriausiai. Dabar, kai jau nebesportuoju profesionaliai, smagiausia žiūrėti plento lenktynes bei įveikti ilgesnio nuotolio distancijas. Išmėginti teko visas atšakas išskyrus BMX, nes man kažkodėl tai atrodydavo labiau vaikinų sportas.

Kaip nusprendei pradėti dirbti trenere (instruktore) mūsų sporto mokykloje?  

Tiesiog noriu! Atsirado tokia galimybė greta mokslų LSU padirbėti ir su jaunimu bei pasidalinti savo žiniomis, tai stengiuosi jos nepaleisti. 

Per savo gyvenimą turėjai tikrai ne vieną trenerį, kuris su tavimi dirbo. Kokios trenerių savybės Tau pačios įsimintiniausios? Kurias iš jų stengsiesi perduoti dabar dviračių sportą praktikuojantiems vaikams? 

Svarbiausia yra nuoširdumas ir žmogiškumas. Kai nepasiseka, reikia mokėti su auklėtiniu pašnekėti bei atvirai išaiškinti padarytas klaidas. Pagarba sportininkui taip pat yra viena iš esminių trenerio savybių. Jeigu sportininkui nepasiseka vienose ar kitose lenktynėse, nereikia jo gąsdinti, kad kitose lenktynėse jis turės prastesnį dviratį arba staiga nebebus lyderiu komandoje. Reikia išlaikyti balansą ir stengtis suprasti kiekvieną individualiai. 

Jeigu manote, jog ir jūsų ar jūsų pažįstamų atžalos norėtų save išmėginti dviračių sporte – mūsų šaunieji treneriai mielai pakvies išmėginti save treniruotėse bei pasistengs, jog vaikams patiktų dviračių sportas.

Norėdami pasikonsultuoti dėl užsiėmimų laiko galite susisiekti šiais kontaktais:

Valdas Šidlauskas +370 652 03008; valdas.sidlauskas@smgaja.lt arba bendruoju el. paštu info@smgaja.lt

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Asmens duomenų apsauga
Sutinku     × Uždaryti

Skip to content