Sandra Žievytė: „Pirmaisiais sportavimo metais labai svarbu sukurti ryšį tarp trenerio ir sportininko“

2024-02-02 Atnaujinta: 2024-02-03
Kauno sporto mokykla „GAJA“

Iš Jurbarko kilusi naujoji dziudo trenerė Sandra pradeda darbus mūsų mokykloje. Šia proga pasikalbinome jaunąją specialistę apie jos kelią į šią sporto šaką, augantį susidomėjimą dziudo ir bandomus įvairius būdus sužavėti jaunimą renkantis šią sporto šaką.

Papasakok, kas tave atvedė į sportą? Kurią sporto šaką pradėjai lankyti pirmiausia?

Esu iš mažo ir labai gražaus miestelio – Jurbarko. Vaikystėje buvau labai judri, veikli mergaitė, tad vieną dieną vos 4-erių metų mane atvedė į dziudo salę. Mano teta ir pirmoji dziudo trenerė Diana Arlauskaitė. Tuo metu nesupratau, nei ką ten reikia daryti, nei kodėl aš ten esu. Buvo tiesiog linksma – žaidimai, estafetės, vienas kitas technikos veiksmas, o ir vyresni mane mylėjo. Laikui bėgant ir augant suvokiau stipresnį dziudo – varžybos, kova dėl medalio, o ir pats džiaugsmas iškovojus pergalę…

Neturėjau daug laiko vakaronėms su draugais, reikėdavo aktyviai ruoštis Lietuvos, Europos ir pasaulio sambo čempionatams. Muzika mano jaunystėje užėmė didelę dalį ir gal juokingai skamba, esu kaip žmogus orkestras. Vidurinėje derinau šokius, grojimą klarnetu ir sportą. Nuo 5 klasės jau turėjau suplanuotą savo dieną ir tai tęsias iki šiol. Dziudo buvo pirmoji mano sporto šaka, vėliau, kai paaugau, susipažinau ir su sambo sporto šaka. Tetos entuziazmas sambo užvedė ir mane, jis ir užėmė didesnę mano gyvenimo dalį.

Prieš tai duotame interviu minėjai, kad dziudo tave sužavėjo nuo pirmosios treniruotės. Kiek kredito atiduotum savo pirmajai dziudo trenerei?


Už tai, kad šiai dienai esu dziudo trenerė ir vis dar dirbu pagal savo specialybę, turiu padėkoti ne vienai trenerei. Jei ne mano pirmoji dziudo trenerė Diana, turbūt nebūčiau tiek daug pasiekusi sambo pasaulyje, nebūčiau stojusi į Lietuvos sporto universitetą ir šiai dienai dirbusi su vaikais, jaunimu bei suaugusiais. Ji yra nuostabus žmogus, kuris stengėsi visada mane ugdyti kaip asmenybę. Taip pat turiu dar ir kitą šaunią trenerę šalia – Lolitą Dudėnienę, kuri padėjo pažinti savo kaip trenerės sugebėjimus ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Šiai dienai, kai tik nežinau kokio dziudo ar gyvenimiško atsakymo, kreipiuosi į ją. Tad didžiausias nuopelnas už tai, kad esu dziudo trenerė Sandra, atitenka joms.

Kaip vertintum Lietuvos dziudo lygį Europoje?


Europoje Lietuvos lygis nėra aukštas, bet Lietuva Europos lygiu jauniuose ir jaunimo amžiaus grupėse visada turi neblogų sportininkų. Suaugusiuose dažniausiai neišlieka didžioji dalis sportininkų, nes trūksta finansavimo, o suaugę žmonės visada žiūri į ateitį, tad nusprendžia baigti savo sportinę karjerą ir dėl to rezultatų suaugusių grupėse nėra daug.
Lietuvai sunku pasiekti aukštų rezultatų Europoje kovojant su kitų šalių sportininkais ir dėl jų atsivežtos profesionalios komandos. Europos komandos atsiveža savo kineziterapeutų, gydytojų, bendro fizinio trenerių, psichologų, masažistų, kurie visokeriopai padeda savo sportininkams tiek fiziškai, tiek psichologiškai. O mūsų sportininkai kartais išvyksta net be savo trenerio, nes kelionėms trūksta lėšų.

Ar manai, kad Lietuvoje auga susidomėjimas šia sporto šaka?

Taip! Jis auga ne tik vaikų ar jaunimo tarpe, bet ir tarp suaugusiųjų. Turiu suaugusių sportininkų, kurie ateina išbandyti dziudo norėdami išmokti pasitikėti savimi, sustiprėti ne tik fiziškai, bet ir emociškai, psichologiškai, išmokti laikytis disciplinos, perlipti savo baimes ir išmokti tai, apie ką svajojo tik jaunystėje.

Labai aktyviai kuri turinį tiek Instagram, tiek TikTok platformose. Ar tai padeda pritraukti daugiau jaunimo į dziudo sales?
Susidomėjimas mano keliamu dziudo turiniu yra gan didelis, sulaukiu daug komentarų ir žinučių su įvairiais klausimais, prašymais išmokyti ar parodyti vieno ar kito dalyko. Bet kaip yra kituose miestuose dar negaliu to atsakyti, kol nepakalbėjau su kitų dziudo klubų treneriais. Labai tikiuosi, kad mano keliamas turinys sužavės jaunimą ir jie nuvyks pas artimiausią savo miesto dziudo trenerį išbandyti šią sporto šaką.

Kokias vertybes stengiesi perteikti jaunimui treniruotėse? Kas svarbiausia pirmaisiais vaikų aktyvaus sportavimo metais?
Visad stengiuosi perteikti jaunimui gyvenimo vertybes – būti sąžiningu, teisingu sau ir kitiems, padėti nugalėti baimes, stengiuosi ugdyti jų atkaklumą ir tikslo siekimą, išmokyti tvardytis ir kontroliuoti savo emocijas, laikytis mandagumo bei skatinti draugišką elgesį treniruotėje ir ypatingai už salės ribų. Taip pat man svarbu skatinti jų nuolatinį tobulėjimą džiaugiantis pačia jų treniruočių darbo pažanga, o ne tik pergalėmis. Pirmaisiais aktyvaus sportavimo metais svarbu kurti ryšį tarp trenerio ir sportininko, gauti vaiko pasitikėjimą ir meilę. Be viso to, svarbu išmokyti pagrindinius judesių įgūdžius. Suteikti vaikams sportinį džiaugsmą atliekant linksmas užduotis, žaidimus ir estafetes, kurios stiprina kūną, skatina vaikų komandinį darbą bei formuoja sveiką, pasitikinčią savimi, ištvermingą asmenybę.

Jeigu manote, jog ir jūsų ar jūsų pažįstamų atžalos norėtų save išmėginti dziudo treniruotėse – mūsų šaunieji treneriai mielai pakvies išmėginti save treniruotėse bei pasistengs, jog vaikams patiktų ši sporto šaka.

Norėdami pasikonsultuoti dėl užsiėmimų laiko galite susisiekti šiais kontaktais:

Karolina Rentelytė +370 652 03008; karolina.rentelyte@smgaja.lt arba bendruoju el. paštu info@smgaja.lt

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Asmens duomenų apsauga
Sutinku     × Uždaryti

Skip to content