Matas Puodžiūnas: „Nesitikėjau, kad viskas įvyks taip greitai“

Jaunasis Matas Puodžiūnas verčia naują lapą savo gyvenime ir pradeda darbus mūsų sporto mokykloje. Sunkiosios atletikos atstovas dega noru sugrąžinti šią sporto šaką į Kauną, tad nuo šiuo rudens visi norintys galės išmėginti šį sportą ir Kaune. Šia proga pakalbinome Matą apie jo pirmąją pažintį su sunkiąja atletika, idealus bei vienos iš svajonių ankstyvą išsipildymą.

Matai, esi iš Anykščių, palyginus mažo miestelio, kas tave patraukė lankyti sunkiąją atletiką? Ar tai buvo pirmoji tavo sporto šaka?

Sunkioji atletika nebuvo mano pirmoji sporto šaka. Vaikystėje lankiau slidinėjimą, tačiau dėl per didelio svorio man buvo sunku šiame sporte. Tuomet draugas pasiūlė pabandyti sunkiąją atletiką, kurios aš visiškai nepažinojau. Mane ši sporto šaka iškart sužavėjo ir nors tėvų požiūris iš pradžių atrodė skeptiškas, su laiku sulaukiau vis daugiau palaikymo ir skatinimo, kas padėjo siekti užsibrėžtų tikslų.

Būdamas jaunesnis iškovojai nemažai prizinių vietų jaunimo varžybose. Ar dar tęsi savo karjerą suaugusiųjų tarpe?

Paauglystėje iškovojau pirmuosius medalius jaunimo varžybose ir tas labai mane motyvavo siekti dar aukštesnių tikslų. Tapau Lietuvos jaunimo čempionu ir vice-čempionu suaugusiųjų tarpe. Vis dar bandau save realizuoti kaip sportininkas ir siekiu medalių varžybose.

Nors esi itin jauno 22 metų amžiaus, jau nusprendei save išmėginti trenerio rolėje. Kas paskatino imtis šių pareigų?

Pradėdamas mokytis Lietuvos sporto universitete turėjau idėją dėl sunkiosios atletikos salės bei trenerio darbo. Šios idėjos vystymo pradžioje tikrai buvo daug dvejonių, tačiau artimųjų, draugų palaikymas labai įkvėpė. Federacijos vice-prezidentas Jonas Nevecka smarkiai prisidėjo įgyvendinant mano tikslus. Nesitikėjau, kad viskas įvyks taip greitai.

Lietuva savo istorijoje turėjo išties neblogų sunkiaatlečių, tokių kaip A. Didžbalis ar R. Vyšniauskas. Kas buvo tavo idealai augant ir stebint tavo mylimos sporto šakos atstovus?

Tik atėjus į sporto salę pamačiau daug atletų keliančių didelius svorius ir norėjau lygiuotis į juos. Mano tikrasis idealas buvo dėdė, kuris anksčiau yra tapęs sunkiosios atletikos Baltijos čempionu. Žinią, kad sportuosiu sunkiąją atletiką jis priėmė labai džiugiai. Dėdė nuolat domisi kaip man sekasi, dėl jo aš ir stengiuosi pasiekti dar aukštesnių rezultatų.

Merginų rungtis sunkiojoje atletikoje neturi tokių gilių tradicijų. Kaip, tavo nuomone, reiktų sudominti merginas lankyti šią sporto šaką?

Nuo senų laikų ši sporto šaka buvo laikoma vyriška, bet pastaruoju metu šis stereotipas yra sparčiai griaunamas. Praėjusiame Lietuvos čempionate buvo tikrai didelis kiekis merginų ir moterų, jų kasmet dalyvauja vis daugiau. Didžioji dauguma šią sporto šaką, kaip ir aš, pradeda lankyti 13-14 metų, tačiau tikrai galima sportuoti ir nuo 6-8 metų, kas ateityje leidžia fiksuoti dar geresnius rezultatus.

Kaip jaunas treneris, kokias vertybes stengsiesi perteikti vaikams? Kodėl jaunimas neturėtų bijoti šios sporto šakos?

Visų pirma, norėčiau, kad mano sportininkai būtų užsispyrę, neklausytų pašalinių neigiamos nuomonės, siektų savų tikslų. Norėsis vaikams įpūsti ryžtingumo ir parodyti, kad viskas yra pasiekiama sunkiu darbu.

Jeigu manote, jog ir jūsų ar jūsų pažįstamų atžalos norėtų save išmėginti sunkiojoje atletikoje – mūsų naujasis treneris mielai pakvies išmėginti save treniruotėse bei pasistengs, jog vaikams patiktų sunkioji atletika.
Norėdami pasikonsultuoti dėl užsiėmimų laiko galite susisiekti šiais kontaktais:
+370 652 03 056; arba bendruoju el. paštu info@smgaja.lt